dykystė

dykystė
1 dykỹstė sf. (2) dykas gyvenimas, buvimas be darbo, tinginiavimas: Jum dabar dykỹstė – nei šienas pjaut, nei art Rm. Pievas nušienavom, rugius nupjovėm, o dabar amžina dykỹstė Št. Dabar pats dykỹstės metas, kol tėvai dar stiprūs Grž. Iš dykỹstės pasileido [vaikas] Jnšk. Toks darbas (lengvas) – tik dykỹstė Slm. Su tokiu plūgu art dykỹstė Tr. Dykỹstės mūsų badai jau praėjo, malkos kapoti čėsas atėjo BM410.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • dykystė — dykỹstė dkt. Dykỹstė – visų̃ ýdų mótina …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dykystė — 2 dykỹstė sf. (2) išdykavimas: Par savo dykỹstę mažne galvą nusisukai Krž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykybė — 1 dykybė sf. (1) 1. tuštybė: Dykybė jūsų aruodų – kaip iššluoti! Kp. 2. M dykystė, tinginiavimas. 3. (neol.) laisvė: Žmogus nori dabar pilnosios dykybės Vd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykynė — dykỹnė sf. (2) 1. prastas laukas: Čia kokia dykỹnė – niekas neauga Bsg. Jie turi marias laukų, bet visi dykỹnės Brt. Ar matei dykynės plotuose vystančią gėlę? S.Nėr. ║ tuščia, apleista, negyvenama vieta: Čia aplink dykynė. Nė vienos sodybos,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykysta — dykystà sf. (2) žr. 1 dykystė: Ot dykysta, neturi ką veikti! rš. Kad aš dykỹsto[je] būčiau, tai norėčiau pludungauti, plundauti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • linarautis — lìnarautis sm. (1), linãrautis (1), linaraũtis (2) Žml 1. linų rovimo laikas: Linãrautis – bobų darbymetė, vyram dykystė Srv. Aš tamstai padainuosiu linaraũčio dainą Ps. 2. linų rovimo darbai: Daug kieno linai jau geltonuoja, greit prasidės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • senobė — sf. (1) LsB590, Rtr, DŽ, Krs, Pb, Žb, Imb; G107, M žr. senovė 1: Įsigilinau senobėn, mokytųjų vyrų raštuosna J.Bil. Aš nuo senobės laikų lietuvys Kkl. Senobės žmonės, kur tik senas, nemoka rašyt LKT279(Tj). Senobėj kaip mės dirbom, kaulai tratėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spragelėti — spragelėti, ėja, ėjo žr. spragiluoti 1: Reiks po svietą vargti, ekėti ir arti, pamesti dykystę, imti spragelėti kas rytą S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valig — ×valìg (hibr.) praep. su gen., dat. NdŽ, FrnW, KŽ, LD422, Dgp, Kvr, vàlig, valyg NdŽ, valỹg FrnW 1. pagal, sulig (nurodant veiksmo motyvą, pagrindą): Valìg amžio neišvarytų darban Upn. Turėdavom gyvulių valìg žemės Ds. Valìg tiek žemės tiek …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”